“Patirtys” ranka tapytas paveikslas

Jovita Apanavičiūtė - Taip Gimiau Aš

Dažnai mes norime būti kažkuo, bet tik ne savimi... Ir tikslas akivaizdus – būti Laimingu. Kas vakarą prieš užmiegant svajojame apie tai, kas padarytų mus laimingais. Vieniems tai šokoladinis pyragėlis, kitiems meilė, o tretiesiems pakeltas atlyginimas ar laimėjimas loterijoje. Kiekvienas iš mūsų laimę vadiname, deja, ne pačių sugalvotais vardais. Pradžioje juos mums diktuoja tėvai, visuomenė, vėliau - socialinė medija. Pastaroji beje, kas rytą mus žadina su straipsniais apie laisvę, kaip tapti laisvu, kaip išmokti pasakyti ne ir nepasiduoti kitų įtakai. Ar gi neparadoksalu? Juk taip išeina, kad tai, ką mums primeta kaip laimę, iš tiesų mus varžo. Galiausiai net varžovų aplink save surandam. Vis bėgam ir bėgam nuo savęs, nuo to tikrojo aš. O žinot kas baisiausia? Kad amžiaus cenzo čia, deja nėra. Nepaisant to kiek mums metų, nuolatos tarpusavyje varžomės... Ar verta? Čia jau, tu man atsakyk...

Nuo vaikystės, labai stipriai analizuoju save, mane supančią aplinką. Neabejoju, kad tai ir paskatino pradėti kurti. Abstrakčia bei modernia tapyba susižavėjau dar paauglystėje, tačiau teptuką į savo rankas paėmiau tik prieš keletą metų. O praeitą rugsėjį, surengiau savo pirmąją parodą, kurią ir pavadinau - ''Taip gimiau Aš''. Kiekvienas mano paveikslas tarsi nauja gyvybė, kupina išgyvenimų, prisiminimų ir noro išsakyti tai, apie ką dažnai nedrįstam kalbėti.

Labai kviečiu jus pamatyti mano virsmą, o galbūt, kažkur atpažinti save. Esu įsitikinusi, kad tik leidus sau būti savimi, gali atrasti daugiau nei kadanors galėjai įsivaizduoti.